SMS

– Py-pyp, py-pyp, – suskambėjo Nokia 3310 žinutės tonas. Paulius paėmė telefoną į rankas, atrakino ir įsijungė žinutę. Nežinomas numeris.

„Hi, gal ryt prigriebtum mane iki vietos, galiu atvaryti iki turgeliai arba kur tau patogiau.“

Kažkas ryškiai ne ten pateikė. Paulius nė nevairavo mašinos, tai tikrai negalėtų nieko „prigriebti“. Bet jis nusprendė atrašyti: „Kas čia rašo“, – suspaudinėjo mygtukus telefone. Kurį laiką dar žiūrėjo į ekraną tarsi laukdamas atsakymo. Bet po kelių sekundžių užrakino telefoną ir padėjo ant stalo. Tada grįžo prie sąsiuvinio, kuriame sprendė mechanikos uždavinį fizikos seminarui.

Tačiau nespėjus jam užrašyti sąsiuvinyje pirmos raidės, vėl pasigirdo „py-pyp, py-pyp“. Žinutėje tebuvo užrašyta: „Monika“. Paulius iškart pabandė atmintyje perkratyti visas pažįstamas merginas, kurių vardas galėtų būti Monika. Prieš akis iškilo blondinė raudonomis lūpomis iš paralelinės klasės gimnazijoje, kurią šiemet baigė. Ar tai galėtų būti ji? Bet kam jai jam rašyti.

„Tikriausiai ne čia pateikėte“, – Paulius greitai suspaudė mygtukus ir iškart padėjo užrakintą telefoną į šalį.

„v = s / t“ – jis užrašė sąsiuvinyje. Bet jį ir vėl nutraukė garsas iš telefono. Šį kartą skambutis. Paėmė telefoną į rankas – tas pats nežinomas numeris. Jis nedrąsiai nuspaudė mygtuką su nupieštu žaliu rageliu ir iš lėto pridėjo telefoną prie ausies:

– K-klausau, – ištarė jis.

– Pauliau? – pasigirdo skardus draugiškas merginos balsas kitoje ragelio pusėje.

– T-taip? – atsakė jis.

Trumpa pauzė. Tada vėl merginos balsas:

– Uoj, atsiprašau! Tikriausiai ne tam Pauliui paskambinau.

Paulius nieko neatsakė.

– Viso gero, – pasakė mergina ir padėjo ragelį.

Paulius padėjo telefoną ant stalo. Na taip, kurgi jam skambintų žavi blondinė raudonomis lūpomis.

„a = (v1 - v2) / t“ – užrašė naujoje eilutėje.