Odė senam draugui

Tu elgiesi taip lyg būtum
didžiausias savo priešas,
Bet ar supranti, kad
kenkdamas sau, kenki tiems, kuriuos myli?

Jauties nevertas meilės
Ir sabotuoji tai, ką turi.
O po to gailiesi to,
ką praradai.

Nevertini to, ką turi,
kol to nepraradai?
Netiesa –
tu vertini, bet vis tiek prarandi.

Meluoji. Vėluoji.
Žaloji save.
Skaudini tuos, kuriuos myli.

Tu nemyli savęs,
bet nesupranti,
Kad nemylėdamas savęs,
negali mylėt kitų.

Tu rūkai. Tu geri.
Nesveikai maitinies.
Tu žudais.
Kol sveikata sušlubuoja.
O tada kartoji.

Tu sakai, kad myli,
bet meluoji.
Sakai, kad ateisi,
bet pavėluoji.

Naktį tave kankina
miego apnėja,
bet tu to nežinai.
O dieną – narkolepsija.

Bet ko daugiau tikėtis,
kai taip geri, rūkai,
maitiniesi
Ir vaistų prigėręs žudaisi.

Bet pagaliau suprask,
kad kenkdamas sau,
kenki tiems,
kuriuos myli.