Taip taip, tokiu metu tikrai yra kažkas, ką turėčiau daryti. Po galais, gi sėdžiu darbe. Tipo programuoju. Vienam lange IDE, kitam lange tinklaraštis. Bet realiai tai jokių konkrečių užduočių neturiu, tai whatever. Pasinaudosiu ta proga ir prirašysiu kokių nesąmonių.
Skauda fakin šoną. Ar nugarą. Inkstus ar kažką. Vakar belekaip skaudėjo. Ryte geriau buvo, dabar vėl pradėjo. Gal tikrai nueit pas gydytoją. Bet nemėgstu pas ją vaikščiot. Vėl sakys, kad dėl psichologinių priežasčių. Perikarditas jai irgi dėl psichologinių priežasčių atrodė.
Šviečia saulė. Vėjas šiaušia plaukus. Medžiams. Sunku susikaupti, kai tam pačiam kabinete sėdi dar bent 7 žmonės. Ir Telia siuntinėja žinutes, siūlo pirkti televizorių žiūrėti futbolui. O aš nei teliko žiūriu, nei tuo labiau futbolo. Labai gera marketingo kompanija. Reikia turbūt nusipirkti tą televizorių. Ir perduoti, kad perku tik dėl to, kad tokią žinutę gavau. Reklamos auka.
Dar per feisbuką rašinėja vienas trenktas žmogus. Pati kalta, pakviečiau į draugus. Kažkokioj grupėj žiauriai spamino, po mano komentaru parašė, kad aš jo geriausia draugė, nes mūsų pomėgiai vienodi. Tai sugalvojau jį į draugus pakviest. Šiaip gal nebuvo ką veikt. Tai dabar spamina man į pm. Sakė, jam šizofrenija. Pats diagnozavosi. Kažkoks psichinis ir tiek, o ne šizofrenija... oj..? „I'm glad your well“ – net savo gimtąja kalba nemoka rašyti.
Šiaip tai žiauriai nuobodu, bet gerai, kad beliko pusvalandis iki darbo pabaigos. Fakin inkstai, net nusičiaudėt ramiai negalima.
Įdomu, koks būtų pasaulis, jeigu visi sakytų tai, ką galvoja? Ir nafik įsižeisti dėl to, ką kiti galvoja? Gal neįsižeidinėtų niekas, nes būtų norma sakyt, ką galvoji. O ir pats gi prisigalvoji visko. Tai lygiosios. Aš mėgstu nuoširdumą, bet nereiškia, kad neįsižeisiu, kai kas nors nuoširdžiai išdrėbs savo nuomonę. Ir šiaip, gal norėčiau, kad apie mane nuoširdžiai geriau galvotų.
Šiandien mane princese išvadino. Aišku, gal tokią ir vaizduoju. Šiaip nežinau. Gi princese pavadint čia gali būti ir kaip meilybinis pavadinimas. Tuo labiau, kad tai sakė mano vaikinas. Tik kažkaip neskambėjo meilybiškai. Bet ai, „I'm the motherfuckin' princess“.
Šiaip tai dar ir kind of nuviliojau jį nuo kitos „merginos“, tai ir daugiau prasmių tinka šita daina. Bet tokia ten ir mergina buvo. Psichinė vedusi ir turinti vaikų boba, įsikliopinusi rimtai sau per jauną bachūrą. Tai labiau jis mane nuviliojo, irgi nuo kito. Prisiviliojo. Tai dabar tegu turisi motherfuckin' princess. Ir elgtis su manimi būtina kaip su princese. Kitaip būsiu ragana. Ai jo, ta psichinė dar ir ragana buvo. Bet ant šluotos taip gerai skraidyt kaip aš tai niekas nemoka. Ar ant (šluot)pagalio. Čia paliksiu laisvės interpretacijoms.
Čia taip nėra ką veikti, toks beprasmis laiko švaistymas. Dar 5 minutės ir galėsiu eiti namo. Grįžusi galėsiu ramiai sau nieko neveikti ir prasmingai leisti likusią dienos dalį. Arba vėl prasėdėti vienoj pozicijoj bijant pasisukti į šoną, nes fakin skauda. Gyvenu kupiną prasmės, laimingą ir sveiką gyvenimą. Bet vienas iš tų trijų vis tiek teisybė. Kuris – paliksiu spėlioti įsivaizduojamiems skaitytojams. Saldžių sapnų, I'm going home.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą