Įžanga

Šiandien netyčia atradau savo seną „Gyvenimų šešėlių“ tinklaraštį, kuriame turėjau skiltį „Už šešėlių“. Joje rašiau kūrybą, kuri nėra „Gyvenimų šešėlių“ dalis. Ten buvo mano gyvenimas, sumaišytas su visiška fantazija. Tiek sumaišytas, kad dabar skaitydama nė pati iki galo neatskiriu, kur fantazija, o kur realybė. Pačiai buvo įdomu skaityti dabar, po 8 metų, todėl nutariau panašiems įrašams skirti atskirą tinklaraštį.

Nežinau, ar beturiu tiek fantazijos, kiek turėjau prieš 8 metus. Jaučiuosi išsisėmusi, praradusi kūrybiškumą. Nors ir tada niekas per daug negyrė mano kūrybiškumo, o ir pati kartais jaučiausi rašanti nesąmones. Bet dabar skaityti buvo įdomu. Gal įdomu taip, kaip skaityti savo seną dienoraštį. Galbūt niekam kitam ir nebus įdomu. Bet... rašau šį tinklaraštį sau. Kaip rašiau viename sename įraše, esu egoistė ir egocentrikė. Matyt, tebesu.

Taigi, ruoškitės (o gal tik ateities aš – ruoškis) nesąmonių muziejui, sąmonės srautui ir pasąmonės paistalams.