Kavinėje v1

Paulius nuleidęs galvą brido per šlapių lapų šūsnis. Galiausiai priėjo kavinę, įėjo vidun, nuėjo iki savo įprastos vietos prie lango ir krestelėjo ant kėdės. Eilinė diena, kai jis vietoje paskaitų ateina į šitą kavinę.

Paulius išsitraukė savo nešiojamą kompiuterį, pastatė ant stalo ir jį įsijungė. Netrukus prie jo priėjo padavėja – žavi blondinė – ir besišypsodama prabilo:

– Laba diena. Kaip įprastai?

Paulius tyliai ištarė „taip“ į ją nė nepažiūrėjęs. Padavėja nuėjo. Paulius atsidarė kompiuteryje Nyčės knygą ir pradėjo skaityti. Netrukus padavėja atnešė jam kavos ir šypsodamasi ją padėjo ant stalo. Paulius tik linktelėjo neatitraukdamas akių nuo knygos. Jis sėdėjo, skaitė ir siurbčiojo kavą.

Kai tik kava baigėsi, žavioji blondinė priėjo ir pasiūlė dar.

– Taip, ačiū, – atsakė Paulius ir padavėja nuėjo.

Po kelių minučių ji vėl grįžo nešina puodeliu kavos ir vėl gracingai padėjo jį ant stalo. Paulius niekaip nesureagavo ir padavėja liko stovėti.

– Atrodai nuliūdęs, – pratarė ji.

Štai tada Paulius pagaliau atitraukė akis nuo kompiuterio ir pažiūrėjo į ją.

– Ne, tik susikaupęs, – atsakė ir išspaudė šypseną jis.

– Ką skaitai? – paklausė ji.

– Nyčę.

– Ooo, įdomu. Skaičiau kažkurią jo knygą.

– Gal nori prisėsti? – susizgribo Paulius.

Padavėja nusišypsojo ir prisėdo ant šalimais esančios kėdės.

– Viktorija, – prisistatė ji ir ištiesė ranką.

Paulius paspaudė jos ranką ir taip pat prisistatė:

– Paulius.

– Tai patinka Nyčė, Pauliau?

– Kai kurios jo idėjos įdomios, – atsakė jis. – O tau patiko?

– Visai nieko, – atsakė ji. – Aš jau turiu eiti – klientai laukia.

– Palauk, – Paulius ją sustabdė. – Gal norėtum kur nors su manimi nueiti?

– Žinoma, – Viktorija nusišypsojo ir nuėjo prie kitų klientų.

Paulius kelias minutes pasėdėjo susimąstęs, o tada vėl grįžo prie knygos. „Visa, kas daroma iš meilės, visada vyksta anapus gėrio ir blogio“ – perskaitė jis.

Paulius užvertė kompiuterį, greitai užsivertė kavą. Padavėja atnešė sąskaitą ir jie susitarė penktadienį susitikti.

* * *

Penktadienį jie susitiko ir nuostabiai praleido laiką. O po to jau viskas vyko labai greitai. Jie pradėjo draugauti. O po mėnesio Viktorija pranešė, kad jos kambariokė išsikrausto ir pasiūlė jam gyventi kartu. Pauliui tai buvo didelis žingsnis ir jam reikėjo laiko pagalvoti. Ar jis tikrai pasiruošęs gyventi su mergina ir atsisveikinti su savo viengungišku gyvenimu? Galiausiai jis nusprendė, kad reikia kažką keisti gyvenime ir po dviejų mėnesių draugystės jie apsigyveno kartu.

Tai buvo vienas geriausių sprendimų jo gyvenime. Kiekvieną naktį prieš miegą jie aptarinėdavo skaitytas knygas ar diskutuodavo filosofijos klausimais. O dienomis tiesiog smagiai leisdavo laiką. Ir juos net pačius stebino, kad jie niekada nesipyko.

Bet kažkas dar vis kirbėjo Pauliaus širdyje. Kažko vis dar trūko iki pilnos laimės. Ir jis suprato, kad tos fizikos studijos, vietoje kurių jis eidavo į kavinę, jam neatneša tiek laimės, kiek jis norėtų.